Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. liepos 17 d., antradienis

Viskinės komandiruotės: Škotija ir Islay sala (I dalis)

Islay išskiriama į atskirą škotiško salyklinio viskio regioną neatsitiktinai. Tik šiek tiek virš 3000 gyventojų turinčioje saloje įsikūrę net 8 veikiančios viskio varyklos. Skalaujama Škotijos vakarinės dalies vandenų, ši vietovė pasauliui tiekia ypatingą, dūmo ir durpių prieskoniu alsuojantį viskį. Šis, ne kurių žmonių nuomone specifinis gėrimas, jau senai  tapo viso pasaulio viskio mėgėjų garbinimo objektu. Nuošali vietovė yra ir kiekvieno viskio mylėtojo Meka, tad viskio baro „W 1640“ kolektyvas gegužės pabaigoje išsiruošė į šią svajonių komandiruotę.

 Tikslas - Islay sala

Kasmet paskutinę gegužės savaitę salos link patraukia viskio mylėtojai iš viso pasaulio. 10 dienų vykstantis Islay Whisky & Music Festival tai ne tik distilerijų lankymas, bet ir kultūrinė programa. Išklausėme vietinių muzikos atlikėjų, ragavome vietinį kulinarinį paveldą ir grožėjomės vietinių menininkų, bei amatininkų darbais. Tačiau apie viską nuo pradžių…

Iš Edinburgo oro uosto automobiliu leidomės link vakarinėje Škotijos pakrantėje įsikūrusio Oban miestelio, bei ten esančios viskio varyklos. Škotijos gamtos grožį, turbūt, kiekvienas esame įvertinęs bent jau atvirutėse, ar Travel Channel laidose. Realybėje viskas atrodo daug įspūdingiau ir mes, pakerėti kalnų peizažų, vos nepražiopsojome ženklo į pirmą viskio varyklą mūsų kelyje.

DEANSTON

To paties pavadinimo kaimelis ir jame esanti nedidukė pradinė mokykla, šalia tekanti Teith upė, kurios vanduo ir naudojamas viskio varymui … viskas taip gerai žinoma ir pažįstama iš mūsų bare vykstančių degustacijų. 

 Deanston pradinė mokykla

Deanston viskio varykla įsikūrusi buvusio verpimo fabriko patalpose. Tai tik viena iš kelių Škotijos varyklų, kuri atsikraustė ir okupavo kitos paskirties pastatą. Verpykla suteikdavo darbo keliems šimtams kaimelio gyventojų. Tik 1966 metais čia buvo pradėtas varyti viskis. Distilerija turi nedidelę hidroelektrinę, kurios pagalba ne tik pati apsirūpina elektra, bet perteklių dar ir parduoda nacionaliniams elektros tinklams.

Patys to nežinodami patekome į tik prieš kelias dienas atnaujintą lankytojų centrą. Jauki aplinka, puikus ir personalinis (tik mums trims!) turas, leidžia Deanston vadinti viena jaukausių kada nors aplankytų viskio varyklų. Čia mes savo rankomis išmėginame kaip tikrinamas rupiai sumaltas salyklas. Jo sudėtyje turi būti apie 70 % rupiausių elementų, apie  20 % manų kruopų rupumo miltų ir ne daugiau kaip 10 % miltų.

Deanston distilerija

Pro kieme sustatytas ir laukiančias savo eilės statines keliavome į distiliavimo ir statinių užpylimo patalpas. Deanston nėra jokių apribojimų fotografuoti. Čia galima pyškinti blykste netgi distiliavimo patalpoje (Oban ir kitose Diageo koncerno valdomose viskio varyklose fotografuoti yra draudžiama visoje teritorijoje). Galų gale trumpai šnektelim ir pasimojuojam rankomis su šių dviejų skyrių darbuotojais. Jei tik būtų draugiškiausios viskio varyklos rinkimai, Deanston juose tikrai atsidurtų tarp prizininkų.

Ekskursiją baigėme degustacija. Vienam iš mūsų, tą dieną sukiojusiam vairą, nepasiseka. Tačiau kiti mėgaujasi dvigubomis porcijomis :)  Jei lankysite šią viskio varyklą nedarykite klaidos, kurią padarėme mes. Lankytojų centro krautuvėlėje galima įsigyti dvi, tik Deanston distilerioje parduodamas viskio rūšis – Spanish Oak ir Toasted Oak. Tad mūsų spėjimas, kad šio viskio rasime kažkurioje viskio parduotuvėje vėliau, buvo labai klaidingas.

 Deanston - Highland Malt Whisky!

Kelias nuo Deanston link Oban su kiekviena mylia darėsi vis nuostabesnis. Aikčiodami kirtome Loch Lomond nacionalinį parką ir po kelių valandų išvydome Oban stogus, bei nuostabią įlanką. Tik šiek tiek virš 8000 gyventojų turintis miestelis vasaros sezono metu patrigubėja. Čia driekiasi turistiniai maršrutai tiek žeme, tiek vandeniu.

Viskas aplink tiesiog žaižaravo viskinėmis temomis. Su pavydu stebime į Isle of Mull keliantį keltą. Ten stūksančią Tobermory varyklą aplankysime kitos kelionės metu. Kelio ženklas rodo kelią besidriekiantį į kitą viskio regioną Campbeltown. Vaje ir šį teks praleisti...

OBAN

Kuo ši viskio varykla išsiskiria iš kitų? Pirmiausia savo lokacija - įsikūrusi pačiame miestelio centre. Ši nedidelį plotą užimanti distilerija nuo 1989 metų priklauso pasauliniam alkogigantui Diageo. Šiandien ši korporacija valdo beveik 30 Škotijos distilerijų. 

 Oban distilerija

Po jaukios Deanston apžiūros šis vizitas atrodė kiek formalus. Pavarčius Diageo viskio varyklų siūlomus turus nesunku užčiuopti šabloniškumą. Panašiai kaip ir viskio gamyboje. Štai Oban šiai dienai turi tik du oficialius salyklinio viskio leidimus – 14 metų ir Distiler‘s Edition. Visai taip pat kaip ir kitose koncerno varyklose: Glenkinche, Lagavulin... Tačiau ar tai turėtume įvardinti kaip blogį? Žinoma – ne!

ISLAY SALA

Po kelių valandų kelio itin mielais Campbeltown pusiasalio keliukais pasiekiame keltą. Puiki saulėta diena, oro temperatūra virš 20 – kas gali būti geriau!

Kelte mus pasitinka specialus Islay Festival viskių pasiūlymų meniu, škotiški pusryčiai ir netgi Islay Ales daryklos alus. Neverta net kalbėti, kad pusantros valandos kelionė neprailgo...

 Islay Festival viskių pasiūlymas kelte

Artėjant link Islay, pirmiausia išvydome kitą viskinę salą - Jura. Tai lietuviškiausią pavadinimą turinti sala, bei viskio varykla. Žinoma, škotai šį pavadinimą taria: Džiūra.

Tarp Islay ir Jura salos kursuoja tik keliolika automobilių talpinantis keltas. Kelionė netrunka nė 10 minučių. Tad būnant Islay saloje, tiesiog neįmanoma praleisti progos aplankyti ir Jura.

JURA

Nuo pat Edinburgo besidriekusi trijų eilių autostrada, ties Deanston virto į paprastą, dviejų juostų kelią. O štai Jura saloje privažiavome liepto galą! Tai taip vadinamas “single track road”arba kelias, kuriame telpa tik vienas automobilis. Tam, kad galėtum prasilenkti su atvažiuojančiu iš priekio, kelkraščiuose įrengtos specialios sustojimo aikštelės.

Galiu tvirtai pareikšti – ši sala viena nuošaliausių vietų kurioje teko lankytis. Iš kelių šimtų gyventojų, likę tik 160. Čia taip pat įsikūręs mažutis Karališko pašto skyrius, aludė, jaukus viešbutukas virš jos ir viskio varykla.

Čia niekas neskuba, nes paprasčiausia neturi kur. Lankytojų centras pasitinka užrašu: greitai grišiu. Kiek gi trunka „greitai“ Jura saloje? Dabar mes jau žinome. Nei daugiau, nei mažiau, o lygiai du bokalus alaus, šalia esančiame pub’e :)

Spėjome ir pietus pavalgyti. Vandenynas šalia, žemė nederlinga. Tad ką gi galite gauti pietums? Gal langustinų?

 Susipažinkime, aš Langustinas

Jura distilerija paskutiniais metais patenka į smarkiausiai augančių sąrašus. Puikų asortimentą galite rasti ir viskio bare „W 1640“, tačiau vietinio pubo meniu nepamušamas!

Galų gale įsiprašėme ir į viskio varyklos lankytojų centrą. Į turą su gidu, deja nepatekome, bet mus ir dar kelis viskio mėgėjus darbuotojai nuvedė į distiliavimo ir tuščių statinių sandėliavimo patalpas. Tad bent jau spėjome pakvėpuoti naujai išvaryto Jura spirito garais ir, žinoma, nusifotografuoti.
 Tikra jūra Jura viskių


ARDBEG

Atvykę į Islay salą, apsistojome Port Ellen miestelyje. Lyg tyčia, lyg ne, bet būtent toje miestuko dalyje nuo kurios kelias veda trijų dūminių viskio varyklų link. Eidamas pėsčiomis pirmiausia išvysti Laphroaig, už mylios įsikūręs Lagavulin, o dar už geros mylios Ardbeg.

Pradedame nuo toliausiai esančios. Ardbeg šiomis dienomis priklauso Glenmorangie viskio varyklai, o ši prabangos prekių grupei LVMH (Louis Vuitton, Moët, Hennessy).  O kažkada tai buvo viena iš distilerijų įsikurusių nuošalioje įlankoje. Tam, kad pamačius atkeliaujant mokesčių rinkėjus spėtum išgabenti viskį laiveliais, ar net pats pabėgti. Gyvenimas bėga, taip sakant...

 Ardbeg įlanka ir viskio varykla

Ardbeg Full Range Tour and Tasting – vienbalsiai išrinkom geriausiu lankytų viskio varyklų turu. Puikus vedėjas, viskas labai aišku ir informatyvu. Nuo salyklo malimo iki distiliavimo, nuo brogos gamybos iki brandinimo. Pusantros valandos turas, kurį rekomenduojame!

Degustacija taip pat nenuvilia. Iki šiol neteko ragauti net penkių Ardbeg rūšių vienu metu. Pradėjome nuo lengvai dūminės (tik 8 ppm) Blasda. Vėliau sekė vienintelis oficialus Ardbeg leidinys su nurodytais brandinimo metais – Ardbeg 10 YO. Puikus ir gerai subalansuotas, dūminis „dešimtukas“, visai ne be reikalo sulaukęs aukščiausio „Whisky Bible“ įvertinimo.

Ardbeg Uigeadail ir Ardbeg Corryvreckan tai du stipruoliai. 54.2 ir 57.1% stiprumo, pirmasis brandintas burbono ir šerio statinėse, o antrasis prancūziško ąžuolo statinėse. Abu savotiškai salstelėję, intensyvaus dūmo skonio ir puikaus balanso viskiai. Rekomenduoju kiekvienam!

 Ardbeg Alligator

Paskutinis ragautas – naujausias Ardbeg leidinys Alligator. Brandintas smarkiai ir gan giliai išdegintose amerikietiško ąžuolo statinėse. Taip apdorojant statines jose karamelizuojasi ir netgi sudega esantys aliejai, tad viskio skonyje atsiranda stiprus su kava ir net pelenais draugaujantis kvapas ir skonis.

Antroje pasakojimo dalyje: Lagavulin, Laphroaig, Islay salos viskio "insaideriai" ir Bruichladdich....



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą