Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

KUR KREIPTIS VISKIO BERLYNE?

Ragautuvės Madonna bare
Po kelių apsilankymų Vokietijos sostinėje - dalinamės įspūdžiais apie smagias miesto vieteles, kurios gali pasiūlyti gerokai daugiau nei vieną kitą rūšį viskio.

Avialinijos, vienų nekenčiamos dėl siaurų tarpų tarp sėdynių, kitų mylimos už galimybę keliauti aplink Europą už kelis grašius, degustatorių kolektyvą iš Kauno į Berlyną ir atgal suvežiojo už tiek, kad ir pusė bako benzino neišeitų. Gal tikrai atėjo tas laikas, kai visiškai laisvai gali nuskristi išgerti į mėgiamą barą kažkur Europoje, turėdamas vos kelis šimtus litų kišenėje?

Berlynas – miestas, kurio sunku nepamilti. Išgyvenęs vieną dramatiškiausių miestų padalinimo istorijų, jis per paskutinius kelis dešimtmečius tapo modernia, tačiau tikrai ne pačia brangiausia Europos sostine. Miestas labai turtingas kultūriniu ir kulinariniu gyvenimu. Žinoma, mus labiausiai domina Berlyno viskio barai!


VOX BAR

Ragautuves pradedame aukšta nata – viešbučio Grand Hyatt baras Vox. Keletas tuštokų kvartalų nuo tramvajaus sustojimo ir mes jau čia. Tik įėjus mus pasitinka krūva aptarnaujančio personalo. Paltus tiesiog nurengia, palydi iki baro. Prieš mus tuoj pat išnyra barmenas baltais marškiniais, juoda liemene ir juoda varlyte. Pakvimpa klasika.

Barmenui pilstant Škotijos kalnuose tekančio upelio vandenį (būtent tokį siūlo prie viskio), studijuojame 240 viskio rūšių siūlantį meniu. Stipru! Tampa aišku, kad ragauti vertų gėrimų labai daug. Prašome pilstyti po 20ml ir pradedame degustaciją.

Galbūt rami ir prabangi aplinka, o gal gyvai atliekama džiazo muzika pasufleruoja vakarą pradėti airiška tema. Kilbeggan ir Redbreast 12 YO - dabar jau ir mūsų viskio baro W 1640 meniu puošiantys viskiai. Killbeggan distilerijos istorijos pradžia datuojama 1757 metais, o tai suteikia jai seniausios pasaulio distilerijos karūną. Old Midleton distilerijoje (ten pat kur ir Jameson) distiliuojamas Redbreast 12 YO keri savo švelniu karameliniu skoniu, bet mes keliaujame toliau...

Kol kostiumuoti vyriškiai aptarinėja sėkmingus verslo sandėrius ir flirtuoja su elitinėmis prostitutėmis, mes - ragaujame. Glenmorangie Quinta Ruban su nepakartojamu vynuogių saldumu, sūrokas ir lengvai dūminis Caol Ila 12 YO, vaisinio aštrumo turinti Scapa 14 YO. Galų gale išrenkame vakaro “lūzerį“, kuriuo tampa Aberlour 10 YO.

Bras Vox – tikrai puiki ir rami vieta. Didžiulis viskio pasirinkimas, džiazuojantis “kliapas“ ir  puikus aptarnavimas paverčia šį barą idealiu kampeliu viskio ragautuvėms. Lokacija mieste ir viskio kainos – silpnoji pusė. Viešbutis Grand Hyatt įsikūręs šalia Potsdamo aikštės esančiame ofisų kvartale, kuris vakarais visiškai ištuštėja. Mūsų ragautų viskių kaina svyravo nuo 10 iki 16 eurų už 40ml taurę, kas gerokai viršija vidutines viskio kainas Berlyne.

MADONNA BAR

Antrasis viskio baro W 1640 keliautojų maršruto taškas - visiškas baro Vox antipodas. Iš nauja architektūra blizgančios Potsdamo aikštės keliamės į šiek tiek purviną, bet savitą žavesį turintį Kreuzberg kvartalą. Baras Madonna kiekvieną atvykusį pasitinka per kelis dešimtmečius nutrintais stalais, žvakių šviesa, prie baro rūkančiais (Vokietijoje baruose nerūkoma kaip ir Lietuvoje) nuolatiniais klientais ir daugiau nei 100 pozicijų turinčiu viskių meniu.

Plepėdami su barmenu ir lygindami JAV geriausiai parduodamą, bet Lietuvoje su žiburiu ieškomą Wild Turkey 101 ir statinės stiprumo Glenfarclas išsiaiškiname, kad baro savininkai už kelių dešimčių metrų turi ir viskio, bei kitų stiprių gėrimų, ir cigarų parduotuvę. Jau žinome, kad rytoj mūsų keliai vėl ves į Kreuzberg!

Ne dažnai baruose sutinkamas Yamazaki Sherry Cask - tampa vakaro vinimi. Vienasalyklis viskis, kuris gaunamas iš 12-15 metų brandintų viskių, distiliuotų pirmojoje Japonijos distilerijoje – Yamazaki. Brandintas ispaniško ąžuolo statinėse viskis perpilamas į Oloroso Šerio statines, kuriose bręsta paskutinius 3 metus. Rezultatas tikrai įspūdingas!

Madonna baro viskių lentyna
Madonna Bar dedame riebų pliusą ir rekomenduojame šį barą mėgstantiems ne ištaigingus ir turistų lankomus barus, o jaukius ir aptrintus “lokalus“. Ramia širdimi keliaujame miegoti, juk rytoj laukia antroji barų turo diena!

SCOTCH & SOFA

Besišnekučiuodami ir patarinėdami praėjusio vakaro įspūdžius patenkame į Berlyno rajoną pavadintą Prenzlauer Berg. Čia esanti Schonhauzer Allee tiesiog perpildyta įvairių pasaulio virtuvių restoranėliais, vegetariškomis kavinukėmis ir jaukiais bariukais. Pirmasis šio vakaro taškas -  Scotch & Sofa. Pavadinimas nemeluoja, įsitaisome ant patogių sofų ir kimbame į meniu. Kainos čia nesikandžioja, tačiau viskių sąrašas gana trumpas. Negana to, net trijų iš užakytų viskių baras jau nebeturi. Rašome jiems teigiamą pažymi už  60’s – 70’s interjerą, neigiamą - už pasiūlytus viskius ir keliaujame toliau.

Scotch & Sofa baras

SAPHIRE BAR

Saphire Bar mus pasitinka užrakintomis durimis. Keista. Nespėjome net pagalvoti baras dirba ar ne, kai prie mūsų prisiartino keletas merginų, kurios spustelį mygtuką duryse. O taip! Tai tikrai skambutis. Duris atidaro barmenas. Nužvelgęs mus nuo galvos iki kojų, paslaugiai palydi prie stalo ir atneša meniu.

Įspūdingas kokteilių ir gėrimų sąrašas suteikia teisę meniu vadinti knyga. Kaip kitaip, jei norint prisikasti iki viskių reikia perversti net 23 puslapius, kuriuose vien degtinės užtinkame 17 rūšių.

Viskio sąrašas, išsidėstęs per daugiau nei 10 puslapių, žiba perliukais.  Nebežinome ko griebtis ir iš daugiau nei 100 viskio rūšių, geram startui išsirenkame amerikietišką burboną Buffalo Trace ir vokišką Slyrs. Pirmasis, lengvu rudojo cukraus skoniu pasižymintis burbonas įkainuotas 7,50 Euro, o štai už kvietinio alaus sostinėje Bavarijoje distiliuotą Slyrs porciją paklojame net 12,50 Euro.

Kol kas tik 3 metus statinėje gyvenęs Slyrs negali prilygti mūsų sekančiam vakaro kompanionui,  vaisiais dvelkiančiam Škotijos Speyside regiono atstovui - Aberlfeldy 12 YO. Jauna vokiška distilerija dar tik ruošia savo pirmąjį “dvyliktuką“, kurio laukti tikrai verta. 

Kol dar pakeliame galvą apsidairome tam, kad įvertintume “safyrišką” baro interjerą. Balti “lounge“ nuotaika ir atmosfera dvelkiantys foteliai ir sofos, ilgas, medine skandinaviška estetika viliojantis baras. O ką jau kalbėti apie įspūdingą meniu... Ar mes čia dar grįšime? Tikrai taip!

NEWTONE BAR

Sekančio “taško” - Newtone Bar - pavadinimas šlovina ne visuotinę trauką aprašiusį Isaak Newtone (nors viskio baras ir trauka prie žemės glaudžiai susiję), bet legendinį mados fotografą Helmut Newtone.

Glenfiddich Private Vintage kolekcijos viskiai, vintage šampanas bei  baro lokacija, ofisų ir ambasadų rajone, nusako ko galima tikėtis. Nesistebėkite čia išvydę daug solidžių dėdžių. Vieni iš jų derina viskį su cigarais antrajame baro aukšte įsikūrusiame cigarų kambaryje, kiti - su kokakola :) Žinoma, tai šių asmenų, o ne baro problema. Baro, kuris pagal įvairius vertinimus patenka į geriausių pasaulio barų topus. Baro, kurio mes iki galo nespėjome įvertinti. Tik tam, kad į jį dar sugrįžtume.

Šarūnas

2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienis

VISKIS PRIE KANALO

Danielis ir aš ragaujam bei šypsomės :)

Myliu Amsterdamą žiemą. Tai penktasis sausis iš eilės kai lankau šį uostamiestį. Tai mylimiausias mano miestas Europoje. Jo dvasia man primena San Franciską, smagiausią miestą pasaulyje, kokiame teko gyventi. Daugybė dviračių, laisvės kvapas, kanalai ir miestietišką dvasią atspindinti architektūra.

Kai sužinojau, jog bičiulis įsigijo būstą pačiame Amsterdamo centre – tik sulaukęs remonto pabaigos išvykau jį aplankyti. Kelionė buvo kitoniška nei paprastai, nes vietoj viešbučio įsikūriau jaukiame bute, vietoj taksi važiavau dviračiu, vietoj raudonųjų žibintų kvartalo bei turistų numindytų barų rinkausi olandų mėgiamas užkampės knaipes, bei viskio barą, kurio negalėjau neaplankyti.

Whisky Café L&B – daugiau nei 35 metus uostamiestyje veikiantis viskio baras, pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Kiek tiksliai rūšių viskio jie turi – sunku pasakyti. Įvairūs šaltiniai nurodo skirtingai, bet faktas, jog skirtingų viskio rūšių čia daugiau nei 800! O tai reiškia, jog baro savininkas labai turtingas ir absoliučiai pamišęs dėl viskio žmogus! :)

Whisky Café L&B komoda
Įsivaizduokite, kiek pinigų įšaldyta sandėlyje norint pasiūlyti tokį asortimentą… Faktas, jog tai ne verslas, o gyvenimo būdas. Turi buti smarkiai pamišęs, jog galėtum taip elgtis. Galiu drąsiai teigti, jog W 1640 siūlomas asortimentas tikrai nėra gėdingas pasauliniu mąstu (daugiau nei 150 viskio rūšių, bei nuolatiniai papildymai), tačiau Whisky Café L&B tikrai pribloškia savo pasiūla! Tiesa sakant, atėjęs į bara daugiau nei 10 minučių nesugebėjau išsirinkti pirmojo vakaro gėrimo.

Startuoju su taure Ardbeg Uigeadail. Viskio ekspertas Jim Murray savo kasmetinėje “The Whisky Bibble 2010” nepagailėjo šiam gėrimui 97.5 balo, taip suteikdamas gėrimui metų viskio titulą. Ardbeg Uigeadail - saldus, stipriai dūminis ir ilgai išliekančio poskonio šedevras. 

Vakaras pradėtas užtikrintai! Ardbeg Uigeadail “užskaito” ir mano bičiulis Daniel. Net jo žmona, kuri raukydamasi it citriną valgytų, sako, jog skonis tikrai labai kompleksiškas ir malonus.

Startavęs su statinės stiprumo Ardbeg Uigeadail (54,2 %) pozicijas užleidžiu lengvajai artilerijai. Barmenas stiklus pildo Lietuvoje retai aptinkamu Balvenie 14 YO Golded Cask (47,5%). Šis Škotijos Speyside regiono distilerijos lengvuolis itin pavojingas! Pamenu vieną šaltą vakarą su kolega ištuštinome butelaitį tauriojo net nespėję įpusėti vakaro. Jei ieškote viskio smagiems pašnekesiams – Balvenie 14 YO Golded Cask tinka idealiai! 

Lenta-meniu
Citrusinių vaisių gaivumu bei miežių ir medaus saldumu dvelkiantis viskis – tipinis Balvenie charakteris. 14 metų brandintas jaunuolis, pastaruoju metu laiką leido ten, kur seniau gyveno piratai :) Tiksliau? Viskis buvo brandintas dviem etapais - klasikinėje ąžuolo statinėje, o vėliau perpiltas į statinę kurioje brendo Karibų regiono romas.

 “Labas, aš turiu cukrašvendrių smagumo!”, - man sako viskis. Tuo metu barmenas man rodo itin retą 1967 metų Balvenie egzempliorių, kurio turinio šlakelis vertas 250 EU. Įspūdinga! Kalbu apie kainą :)

Dar kartą pakeliu akis į bent 15 metrų ilgio ir bent 4 metrų auksčio lentą-meniu. Akys sustoja ties Balblair. Škotijos Highland regiono distilerija nekartą mane pakerėjo Balblair 1990 Vintage (galite paragauti viskio bare W 1640) ar Balblair 1997 Vintage skoniais. Renkuosi tai – ko niekada neteko matyti prekyboje! Balblair 17 YO.

Šai ir jis! Pirmasis vakaro “private bottling”  skanėstas. Kompanija A.D. Rattray nuo 1868 metų perka viskio statines iš įvairių škotijos viskio gamintojų ir patys pilsto į butelius. Tai vadinama “individualiu / nepriklausomu pilstymu” arba “private / independent bottling”. Tokių pilstytojų viskis dažniausiai būna 100% natūralus – iš vienos statinės, neskiestas vandeniu, t.y. statinės stiprumo ir nefiltruotas šaltu filtru (ką daugelis gamintojų daro norėdami išgauti patrauklią viskio spalvą ir taip atsisakydami unikalaus viskio skonio). Tai pats tikriausias viskis kokį galite įsivaizduoti, beje, skirtas tikrai ne plačiajai auditorijai.

Balblair 17 YO
17 metų brandintas privataus pilstymo gėrimas gana stiprokas – 62,5%! Šliūkšteliu į taurę mažumėlę vandens ir ragauju džiovintais vaisiais bei riešutais dvelkiantį gėrimą. Rafinuota, bet ne mano skoniui.

Derėtų paminėti, jog mano bičiulis amsterdamietis yra tikrų tikriausias amerikietis. Net likimo nublokštas į Europą, jis negali atsilaikyti burbonui. Tad dar nespėjus pabaigti Balblair taurės, jis man po nosim bruka vanile ir ąžuolo aitrumu dvelkiantį gėrimą.

Prisipažinsiu, I.W. Harper vardą girdėjau pirmą kartą. Sunku įsivaizduoti iš kur baras Olandijoje gavo I.W. Harper 15 YO Gold Medal butelį. Nepaisant to, jog kompanija gaminanti šį puikų burboną priklauso didžiausiam pasaulyje alkoholio koncernui Diageo, produktas nebeparduodamas JAV ir Europos rinkose dėl didžiulio pasisekimo Japonijoje bei kitose Azijos šalyse. 

Sakau drąsiai – tai gardžiausias burbonas kokį teko ragauti! Klasikinis kukurūzų saldumo ir vanilės kvapas. Labai kompleksiškas ir subtilus skonis. Švelniomis ąžuolo natomis pasižymintis poskonis. Tauru! Gaila, tačiau kol kas neradau jokio būdo įsigyti šio gėrimo Lietuvoje ar "online". Gal kas galite patarti?

Paplepėję apie Japoniją, kurioje ilgą laiką gyveno mano bičiulis, viskio gėrimo tradicijas Azijoje bei XO konjakus, padėkojome barmenui ir patraukėme namų link. Juk kitą dieną laukė pasivažinėjimas dviračiu bei puiki Foam fotogalerija.

Lauris