Londoną kasmet aplanko dvi didelės viskio parodos. Vienoje iš jų pavadintoje „Whisky Show“ jau lankėmės du kartus, o štai parodoje „Whisky Live“, vykusioje kovo pabaigoje, apsilankėme pirmą. Tad skubame su jumis pasidalinti įspūdžiais, ragautais viskiais ir mielais „maltiniais“ atradimais.
Parodą vyko Jurgio eros laikų (1714 – 1837 m.) pastate. Geriau tinkančių patalpų viskio ragavimui turbūt visame Londone ir nerasite. Tačiau tik įžengę į parodą supratome, kad dalyvių skaičiumi ši sueiga gerokai nusileidžia parodai „Whisky Show“.
Nepaisant to tikrai buvo ką ragauti. „Whisky Live“ be didžiųjų viskio gamintojų Glenfiddich, Balvenie, Glenlivet, Glenmorangie, Ardeg buvo ir daug mažesnių, ar rečiau sutinkamų – Glen Moray, Scotch Malt Whisky Society, Glen Garioch. Didelio parodos lankytojų dėmesio sulaukė Balcones Distillery iš Teksaso, JAV. Kiek sarkastiškai šioje salyklinių viskių ir burbonų gausoje atrodė maišyto viskio Grant‘s stendas. Bet pradėkime apie viską nuo pradžios...
Mano pirmasis parodos dram‘as teko naujam Glenmorangie leidiniui Artein. Dr. Bill Lumsden, kuris šioje distilerijoje atsakingas už naujų viskių kūrimą, yra pagarsėjęs kaip didelis ir sėkmingas eksperimentatorius. Esu didelis šio viskio meistro gerbėjas ir vienas iš mano paskutinių ragautų šedevriukų buvo Glenmorangie distilerijos Private Edition serijos viskis Sonnalta PX. Jį beje esu jau aprašęs.
Artein brandintas Super Toscana (Italija) vyno statinėse. Šis vynas pasižymi puikia kokybe ir skonio kompleksija, bei … gan aukšta kaina. Nors viskio etiketėje rašoma, kad jis brandintas 15 metų, iš tiesų jis savyje turi du trečdalius 15 metų viskio ir vieną dalį 21 vienų metų puikaus Glenmorangie viskio. Žinant šio viskio gamintojo precizišką požiūrį į kokybę, iškart galima nujausti koks puikus yra Artein viskis.
Tamsios aukso spalvos viskio kvape dominuoja uogiškai saldūs kvapai, o skonis kupinas cukringų vaisių aromatų. Tai beje man šiek tiek priminė ir Sonnalta PX. Poskonyje jaučiami lengvi citrininiai aromatai. Už butelį šios naujienos pasaulio viskio parduotuvėse paklosite apie 280 litų. Kol šis viskis dar neatkeliavo į Lietuvą, viskio bare „W 1640“ galite paragauti jauniausią Glenmorangie Private Edition brolį - Nectar D’Or – kuris brandintas Sauternes vyno statinėse.
Keliaujiu toliau ir užstringu Dalmore stende, kuriame šeimininkauja vienas iš šiandienos viskio pasaulio guru, distilerijos master blenderis Richard Paterson. Jis kaip mat surengia trumpą degustaciją, ar jei tiksliau naujo Dalmore Cigar Malt viskio ir šokolado derinimo pamokėlę. Nors šis viskis pirmiausia rekomenduojamas kaip puikus cigaro palydovas, tačiau su juodu šokoladu jis dera nuostabiai!
Dalmore Cigar Malt savyje priglaudė 10 – 15 metų viskius iš trijų statinių. Tai amerikietiško ąžuolo arba ex burbono, 30 metų Matusalemo šerio ir premier cru vyno Cabernet Sauvignon statinėse brandinto viskio derinys. Ieškantiems kažko panašaus, viskio bare rekomenduojame Dalmore 15 YO.
Tęsdamas maršrutą aplankau Glenfiddich stendą. Deja „Whisky Live“ parodai šis gamintojas pasiruošė kukliai. Standartiniai 12, 15 ir 18 metų viskiai. Kas dar? Mūsų bare turimas 15 YO Distileres Edition... galbūt jau visą Glenfiddich kolekciją esame išragavę? :)
Ardbeg stendas taip pat nusprendė manęs nepalepinti. Ardbeg Uigeadail, Corryvreckan - tai jau matyta, girdėta ir ragauta. Paskutiniu metu tapusio kultiniu Ardbeg Alligator deja neaptikau.
Viskio parodose mane itin domina viskio ir maisto derinimo pasiūlymai. „Whisky Live“ didelės šių skanėstų pasiūlos nebuvo, tačiau čia paragavau vieną geriausiai vykusių derinių. Tai Balvenie 12 Year Old Signature (nemaišyti Double Wood!) ir brandinto rūkyto sūrio derinys. Buvo kažkas tokio! Manau jau netrukus mes vienoje iš degustacijų išsamiau panagrinėsime šią temą.
Dėmesį patraukė Scotch Malt Whisky Society (SMWS) stendas. Kaip jau sako pavadinimas tai Škotiško salyklinio viskio draugija, kuri dirba ir nepriklausomo pilstytojo srityje. Jie perka viskį statinėmis iš 125 Škotijos ir pasaulio distilerijų, išpilsto į butelius ir paleidžia į rinką. Tiesa šio viskio gali įsigyti tik SMWS nariai. Lietuvoje ši draugija atstovybės neturi, tad jei sugalvosite tapti jų nariais mėginkite ieškoti informacijos angliškame arba lenkiškame SMWS puslapiuose.
Šiame stende aš ištariau: Bingo! Tai buvo stipriausiai mane nustebinęs viskis, kurį galiu įvardinti parodos atradimu, ar favoritu. Jau nebe egzistuojančios Lowlands distilerijos Littlemill 21 YO viskis nustebino išraiškingu ir medumi alsuojančiu kvapu, bei syrupišku skoniu. Čia man kilo klausimas, kas būtų jei XVII amžiuje lietuviai būtų pamėginę distiliuoti tais laikais aprašomą liepžiedžių midų...
Prieš bėgdamas į vieną iš parodos degustacijų, arba masterclases dar spėju stabtelti Glen Moray stende. Tai Speyside regiono distilerija, kurios 2008 metais atsikratė Glenmorangie. Šiai dienai Glenmrangie beje priklauso Ardbeg ir mano aprašyta Scotch Malt Whisky Society.
Glen Moray distilerijos Chardonay vyno ir Porto (Portwood) „finišai“ skamba patraukliai, bet man tiek saldžių viskių per vieną vakarą jau gana, pagaliau gi manęs laukia vintažinių Glenrothes viskių degustacija!
Glenrothes distilerija yra viena iš kelių, kuri viskio amžių nusako ne statinėse praleistų metų skaičiumi, bet vintažinėmis, tam tikrų metų viskio serijomis. Maturity matters not age – sako jų sloganas. Panašią strategiją naudoja ir mūsų bare turimo Balblair viskio gamintojas. O štai viskio baro „W 1640“ meniu ir lentyną puošiantis Glenrothes Select Reserve egzempliorius atstovauja kitą distilerijos leidžiamą, ne vintažinę seriją.
Degustacijos vedėjas, Glenrothes prekinio ženklo vadovas Ronnie Cox pasižymi puikiu humoro jausmu. Jų viskiai – puikiu skoniu. Išbandėme šešias rūšis iš kurių įsimintiniausias buvo 1998 metų vintagas, brandintas beveik 25 metus. Vertikalioji degustacija reikalauja šokio tokio atidumo, kurios tam tikru parodos metu pritrūksti:) Kaip bebūtų tikrai prisimenu, kad Glenrothes yra vienintelė Škotijos distilerija įsikūrusi šalia vis dar veikiančių kapinių.
Parodos metu buvau itin stropus, tad pasistiprinęs vakariene, kuri kaip man bebūtų gaila stokojo viskinės tematikos maiste, patraukiau į dar vieną degustaciją. Tai mūsų kolegos, pažįstamo iš viskio baro atidarymo degustacijos, Neil Ridley vadovaujamos viskio ragautuvės. Kartu su partneriu Joel Harrison jie žinomi kaip Caskstrength blogo įkūrėjai. Abu vyrukai ir vedė šią linksmą ir netikėtų viskių kupiną degustaciją.
Degustacijos tema įdomi ir intriguojanti – viskių skirtų duty free tinklui naujienos. Sąrašas buvo išties įspūdingas. Laphroaig, Bowmore, Glenlivet, Auchentoshan, Macallan, Highland Park ir Jameson. Žinoma įdomiausia tai, kad ragavome viskių leidimus, kurie ką tik, ar dar tik artimiausiu metu pasieks duty free parduotuves. Tad jei keliausite lėktuvu, ar keltais būkite atidūs – nes oro ar jūros uostų parduotuvėse galite rasti daug įdomių ir gan retų naujienų.
Pakeliui namo Gatwick oro uoste puoliau ieškoti degustacijoje ragauto Laphroaig PX cask. Taip tai tose pačiose saldaus Pedro Ximenez šerio statinėse brandintas dūminukas. Iš tiesų tai net trijų tipų statinėse brandintas viskis: amerikietiško ąžuolo, Quarter Cask ir Pedro Ximenez. Lengvai atspėjama Laphroaig kombinacija! Ir tikrai išraiškingas, bei pasaldintas dūminis skonis. Deja mano paieškos patyrė nesėkmę...
Tad už kurią Londone vykstančia viskio parodą balsuočiau aš? 45-ių svarų bilietą siūlantį “Whisky Live”, ar net 95 svarus lupantį “Whisky Show”? Ko gero už abi :) Nes tai nepakartojama kelionė po viskio pasaulį, kurią linkiu patirti kiekvienam!
