Viskinės komandiruotės: Škotija ir Islay sala (II dalis)

Tęsiame pasakojimą apie viskio baro „W 1640“ komandos komandiruotę po Škotijos viskio varyklas ir dūminių viskių regioną - Islay salą.

LAGAVULIN

Dar kartą akimis apžvelgę itin gražiai sutvarkytą Ardbeg viskio varyklą, bei jos prieigas, pasileidžiame toliau. Tik už gerų 20 minučių pėsčiomis įsikūrusi dar viena kultinė ir viskio gurmanų garbinama vietą – Lagavulin.

Lagavulin viskio varykla

Islay Whisky & Music Festival trunkančio daugiau nei savaitę metu, kiekviena diena yra skiriama vis kitai viskio varyklai. Mes pataikome būtent į Lagavulin Open Day. Distilerijos teritorijoje ir nuostabios įlankos pakrantėje stūksojo kelios improvizuoto scenos. Kiemo viduryje senovinių automobilių klubo nariai kvietė nusifotografuoti prie kažkada viskio statines vežiojusio sunkvežimio. Nusifotografuoti ir, žinoma, paaukoti kelis svarus senovinių automobilių išlaikymui.

 Kam statinaitės viskio?

Gretimais, vietinės austrių fermos darbuotojai, pasidabinę guminėmis prijuostėmis ir austrių atidarymo peiliais, kvietė ragauti jūros skanėstų. Greta esantis kioskas ant ratų viliojo šviežiomis krevetėmis, krabais, šukutėmis… taip tikrai supranti, kad šalia vandenyno esančių salų gyventojų maisto racionas šiek tiek kitoks.

Atlaikius net pusantros valandos turą po Ardbeg distileriją, bei pasivaikščiojimą pakrantės uolomis, skrandis gurkte gurkė. Sėdome lagavuliniškų priešpiečių. Austrės su šlakeliu Lagavulin 16 YO ir krevetės – tokį maistą galėčiau ragauti kasdieną.

 Austrės, krevetės ir Lagavulin 16 YO

 

Viskio varyklos teritorijoje šurmuliavo viskio mėgėjai iš viso pasaulio. Kažkas dalyvavo viskio kokteilių gaminimo seminare, kiti gilinosi į statinės meistrų amatą, o mes spėjome paragauti kelis maisto ir Lagavulin derinimo siūlymus.

Gerokai įdienojus leidžiamės toliau. Dar 20 minučių malonaus pasivaikščiojimo Islay salos kalvomis ir mes pasiekėme....

LAPHROAIG

Saloje viešint tik kelias dienas, deja, ne visada gali rinktis būtent tuos viskio varyklų turus, kuriuos norėtum. Tiek Ardbeg, tiek Laphroaig siūlo išskirtinius turus, kurių metu ne tik supažindina su viskio varykla, ar jos istorija. Čia į pagalbą atkeliauja guminiai batai ir kartu su gidu leidies į klampią kelionę per Islay salos durpynus. Tikslas  - distilerijų naudojamų vandens šaltinių lankymas. Čia nedidelio pikniko metu, gali tiesiai iš upelio į ragaujamą viskį šliukštelėti vandens. Vandens, kuris naudojamas vieno ar kito viskio varymui. Vandens, kuris savo durpingu skoniu nustebina ne vieną.

 Guminiai batai paruošti - pirmyn po Islay durpynus!

Kaip jau, turbūt, supratote mūsų viešnagė, deja, nesutapo su dienomis, kuomet organizuojamos šios išvykos. Tad jeigu būsite Islay saloje, būtinai pasirinkite Ardbeg organizuojamą turą „Walk to the Water Source“, ar Laphroaig – „Water to Whisky Experience“.

Mes gi leidomės į viskio varyklos turą, kuris Laphroaig‘e yra šiek tiek kitoks, nei kitose aplankytose vietose. Ši distilerija yra tik viena iš dviejų esančių saloje, kurioje dalis salyklo daroma tradiciniu būdu ant grindų (floor malting). Tapome stropiais mokiniais ir išbandėme ne tik salyklo vartymą daiginimo metu, bet ir salyklo džiovinimą durpėmis.

Taip vartomi daiginami miežiai, arba miežių salyklas

Laphroaig viskio varyklos turo metu viską gali išmėginti pats. Buvo labai įdomu paragauti taip vadinamo alaus, iš kurio distiliuojamas viskis. Trumpai priminsiu, kad salyklą sumalus ir užpylus karštu vandeniu, vėliau yra dedamos mielės. Šioms atlikus savo darbą, gaunamas priminis alkoholinis gėrimas, šiek tiek primenantis alų, o jo stiprumas  7-9 %.

 Laphroaig alus

Po pažintinio turo laukė linksmoji dalis. Turbūt visi žinote, kad perkant bet kurį Laphroaig butelaitį jūs tampate ir vienos pėdos žemės savininku. Pėdos, kurią Laphroaig viskio varykla iškart išnuomoja iš tavęs už metinį mokestį - taurelę Laphroaig. Bet šią rentą galima atsiimti tik atvykus į varyklą.

 Čia mano pėda žemės!

Gauname ne tik žemės nuosavybės pažymėjimus, bet ir tikslias koordinates, bei žemėlapį ir mūsų rentos mokestį! Šiek tiek paklaidžioję, įvairių pasaulio šalių vėliavėlėmis nusagstytame lauke, su Pavelu dar kartą įsitikinome, kad esame kaimynai. Gaila tik, kad iki savo pėdos reikia ropšis per pažliugusį durpyną, tad mūsų peršlapusius batus su šypsniu nužvelgė kolega. Mes gi su šypsniu mestelėjom jam: bežemis... ir pokštelėjome Talisker kamščiu...:)

ISLAY SALOS IR VISKIO „INSIDER‘IS“

Išvykos po Škotiją metu mums sekėsi. Matyt ne be reikalo taurelę Oban viskio šliukštelėjom į šalia esančią įlanka – viskio dievas tai įvertino. Oras buvo puikus, kai prieš metus vykusio festivalio metu siautė vėtra ir visą laiką pylė kaip iš kibiro. Net dvejose viskio varyklose į turus patekome paskutinėmis minutėmis, o po mūsų atėję žmonės išvysdavo užrašą – „Tour is sold out“.

 Port Ellen miestelyje viskas netoliese

Tačiau didžiausias viskinis netikėtumas laukė apsigyvenus Port Ellen miestelyje. Jei sugalvosite vykti į Islay Whisky & Music Festival turėkite galvoje, kad šioje saloje nakvynės vietų yra visai nedaug. Kasmet į renginį traukiantys keli tūkstančiai viskio mylėtojų viešbučių ir “bed&breakfast” medžioklę pradeda beveik prieš metus.

Apsistojome pas žmones nuomojančius kelis miegamuosius namo antrame aukšte. Tik įžengus pro duris akis patraukė kelios indaujos pilnos viskio butelių. „Matyt tai šiose vietose įprasta“ – pagalvojome. Vakare šeimininkui Haroldui pasiūlėme taurelę viskio, jis atsakė tuo pačiu ir tuomet viskas prasidėjo... 

Mūsų rezidencija Islay saloje

Istorijos apie tai, kaip jis su svainiu tinklais ištraukė britų žvalgybos povandeninį laivą Yellow Submarine, nepasakosiu. Apie ją galite rasti begalę medžiagos internete. Mums buvo žymiai įdomesnė viskinė šio žmogaus veikla.

Būdamas tikru Ilaech (ailyč) – taip vadinami Islay saloje gimę ir gyvenantys žmonės – Haroldas tikras vietinės bendruomenės pažiba. Jis žvejys, visą gyvenimą praleidęs jūroje ir šalia jos. Jis pakrančių apsaugos tarnybos savanoris. Ir, žinoma, tikras Islay salos viskio mėgėjas bei žinovas.

Nors net ketvirtis visų parduodamų Škotijos viskių atkeliauja iš Islay salos, tačiau už šį alkoholinį gėrimą sumokėtas akcizas ir kiti mokesčiai lieka nacionaliniame biudžete. Nesunku išsivaizduoti, kad jei visi mokesčiai liktų saloje, tai būtų Škotijos Monakas.

Dabar gi yra kiek kitaip ir Islay salos bendruomenės organizacijos turi pačios prasimanyti dalį pajamų. Haroldas su kolegomis puikiai išnaudojo šios vietovės bei čia gaminamo dūminio viskio unikalumą. 2003 metais su kolegomis, irkluojama valtimi apiplaukė septynias Islay salos distilerijas, kurių kiekviena paaukojo po 25 litrus viskio. Viskiai buvo sumaišyti, o gautas unikalus į „blended malt“ kategoriją patenkantis viskis, parduotas aukcione. Gauti 25 000 svarų paaukoti vietinėms visuomeninėms organizacijoms. 

Haroldas užpildo vieną iš viskio butelių

 Po metų ši kelionė buvo pakartota, tik papildomai buvo aplankytos ne taip toli įsikūrusios Jura ir Bushmills distilerijos. Viskiai supilti į statinę Lagavulin distilerijoje, tam, kad tarpusavyje susigyventų ir šiek tiek subręstų. Iš aukciono surinktų ir paaukotų pinigų suma viršino surinktą prieš metus.

Po metų sekė dar viena kelionė... Šiandien šių viskių, išleistų tik 200-500 vienetų tiražais, paskutiniai buteliai aukcionuose laukia pirkėjų. Butelio kaina siekia iki 5 500 litų. Suprantama, kad vienas kitas butelaitis šio itin reto viskio, nusėdo ir ekspedicijos dalyvių viskio kabinetuose, o mums netgi teko jo ragauti!

2005 metų odisėjos viskis

Ponas Haroldas nemažai prisidėjo ir prie Bruichladdich distilerijos grįžimo į viskio pasaulį 2001 metais, po šešių metu tylos. Tiesa, tas indėlis buvo netgi labai didelis, o Bruichladdich jam atsidėkojo vienu iš Port Charlotte PC serijoje išleistų viskių. Port Charlotte PC7 viskis skirtas būtent jam, draugų pravardžiuojamu kamikadze. Apie tai byloja anotacinis šio viskio tekstas: ...wish to recognise and pay respect to some griends and stalwards who have supported...

Port Charlotte PC 7

BRUICHLADDICH

Paskutinę vizito Islay saloje dieną praleidome būtent čia - vienoje iš dviejų nepriklausomų salos distilerijų. Tiesa, taip vadinti Bruichladdich buvo galima mūsų vizito metu, bet ne dabar. Ją liepos viduryje įsigijo Rémy Cointreau grupė. Šiandien iš aštuonių saloje veikiančių viskio varyklų, vienintelė Kilchoman išliko nepriklausoma. Tačiau distilerijų sąsajos su koncernais neturėtų skambėti vien tik kaip blogybė. Greičiau atvirkščiai. Naudodamiesi pasaulinių gigantų logistikos ir pardavimo tinklais bei marketingo skyrių paslaugomis, škotai gali atsidėti vien tiktai viskio varymui ir brandinimui.

Bruichladdich sandėlys

Iš Islay salos pietuose esančio Port Ellen miestelio, viskio mėgėjai autobusų buvo nugabenti į už 20 minučių kelio esančią Bruichladdich varykla. Bruichladdich Open Day – dar viena diena pilna vietinės muzikos ir muzikantų, salos kulinarinio paveldo ir menininkų, bei amatininkų darbų.

Nuošali Islay sala nepasižymi išskirtinio grožio gamta, tad ją aplanko, arba nuošalių vietų mėgėjai, arba viskio mylėtojai. Pastarųjų tikrai nėra mažai, tad daugelis salos verslų, ar menų stengiasi šlietis prie viskinės tematikos. Bruichladdich teritorijoje vykusiame turgelyje daug vietinės gamybos irisų saldainių pagardintų dūminiais viskiai. Gretimais stendą išstačiusi vietinė grafikos meistrė. Jos darbuose, žinoma, vyrauja distilerijų vaizdai. Šiek tiek toliau vietinė muilo gamintoja, kuri siūlo praustis muilais pagardintais viskiais...

Some songs about whsky?

 Gan įspūdinga Bruichladdich lankytojų centro krautuvėlė. Ši distilerija savo asortimente turi begalę limituotu tiražu išleistų viskio butelių. Kartais tikrai įdomių, kurių galima įsigyti tiktai šioje krautuvėlėje. Ar tokių, kurie viskio žiniasklaidoje buvo sutikti su lengva pašaipa. Taip viskio pasaulio žmonės atsiliepė apie Bruichladdich Organic viskį. Pirmą šio viskio leidimą, gamintojai pakrikštijo pirmuoju Islay salos ekologišku (organic) viskiu. Į tai kritikų buvo atšauta, kad prieš šimtą metų visas viskis buvo ekologiškas...

Octomore - dūmiškiausias pasaulio viskis

Gegužės pabaigai gan nebūdingas karštis šiek tiek pristabdė viskio ragavimą šventės metu. Kepinant saulei ir oro temperatūrai pakilus aukščiau 25 laipsnių norisi ko nors gaivesnio. Nepraleidome progos susipažinti su dar vienu Islay salos fenomenu – Islay Ales.

Alaus darykla, įkurta prieš aštuonerius metus, sėkmingai išsikovojo pripažinimą ne tik Škotijoje, bet ir visame pasaulyje. Būdamas saloje imi tikėti, kad bet koks amatas, ar verslas šioje saloje yra sėkmingas, jei tik jis susijęs su viskiu. Tad mes jau baigiame rengti dokumentaciją kelionių agentūros atidarymui Islay saloje. Gal ieškote kelionių organizatoriaus kitų metų Islay viskio ir muzikos festivaliui? 

Viskinės komandiruotės: Škotija ir Islay sala (I dalis)

Islay išskiriama į atskirą škotiško salyklinio viskio regioną neatsitiktinai. Tik šiek tiek virš 3000 gyventojų turinčioje saloje įsikūrę net 8 veikiančios viskio varyklos. Skalaujama Škotijos vakarinės dalies vandenų, ši vietovė pasauliui tiekia ypatingą, dūmo ir durpių prieskoniu alsuojantį viskį. Šis, ne kurių žmonių nuomone specifinis gėrimas, jau senai  tapo viso pasaulio viskio mėgėjų garbinimo objektu. Nuošali vietovė yra ir kiekvieno viskio mylėtojo Meka, tad viskio baro „W 1640“ kolektyvas gegužės pabaigoje išsiruošė į šią svajonių komandiruotę.

 Tikslas - Islay sala

Kasmet paskutinę gegužės savaitę salos link patraukia viskio mylėtojai iš viso pasaulio. 10 dienų vykstantis Islay Whisky & Music Festival tai ne tik distilerijų lankymas, bet ir kultūrinė programa. Išklausėme vietinių muzikos atlikėjų, ragavome vietinį kulinarinį paveldą ir grožėjomės vietinių menininkų, bei amatininkų darbais. Tačiau apie viską nuo pradžių…

Iš Edinburgo oro uosto automobiliu leidomės link vakarinėje Škotijos pakrantėje įsikūrusio Oban miestelio, bei ten esančios viskio varyklos. Škotijos gamtos grožį, turbūt, kiekvienas esame įvertinęs bent jau atvirutėse, ar Travel Channel laidose. Realybėje viskas atrodo daug įspūdingiau ir mes, pakerėti kalnų peizažų, vos nepražiopsojome ženklo į pirmą viskio varyklą mūsų kelyje.

DEANSTON

To paties pavadinimo kaimelis ir jame esanti nedidukė pradinė mokykla, šalia tekanti Teith upė, kurios vanduo ir naudojamas viskio varymui … viskas taip gerai žinoma ir pažįstama iš mūsų bare vykstančių degustacijų. 

 Deanston pradinė mokykla

Deanston viskio varykla įsikūrusi buvusio verpimo fabriko patalpose. Tai tik viena iš kelių Škotijos varyklų, kuri atsikraustė ir okupavo kitos paskirties pastatą. Verpykla suteikdavo darbo keliems šimtams kaimelio gyventojų. Tik 1966 metais čia buvo pradėtas varyti viskis. Distilerija turi nedidelę hidroelektrinę, kurios pagalba ne tik pati apsirūpina elektra, bet perteklių dar ir parduoda nacionaliniams elektros tinklams.

Patys to nežinodami patekome į tik prieš kelias dienas atnaujintą lankytojų centrą. Jauki aplinka, puikus ir personalinis (tik mums trims!) turas, leidžia Deanston vadinti viena jaukausių kada nors aplankytų viskio varyklų. Čia mes savo rankomis išmėginame kaip tikrinamas rupiai sumaltas salyklas. Jo sudėtyje turi būti apie 70 % rupiausių elementų, apie  20 % manų kruopų rupumo miltų ir ne daugiau kaip 10 % miltų.

Deanston distilerija

Pro kieme sustatytas ir laukiančias savo eilės statines keliavome į distiliavimo ir statinių užpylimo patalpas. Deanston nėra jokių apribojimų fotografuoti. Čia galima pyškinti blykste netgi distiliavimo patalpoje (Oban ir kitose Diageo koncerno valdomose viskio varyklose fotografuoti yra draudžiama visoje teritorijoje). Galų gale trumpai šnektelim ir pasimojuojam rankomis su šių dviejų skyrių darbuotojais. Jei tik būtų draugiškiausios viskio varyklos rinkimai, Deanston juose tikrai atsidurtų tarp prizininkų.

Ekskursiją baigėme degustacija. Vienam iš mūsų, tą dieną sukiojusiam vairą, nepasiseka. Tačiau kiti mėgaujasi dvigubomis porcijomis :)  Jei lankysite šią viskio varyklą nedarykite klaidos, kurią padarėme mes. Lankytojų centro krautuvėlėje galima įsigyti dvi, tik Deanston distilerioje parduodamas viskio rūšis – Spanish Oak ir Toasted Oak. Tad mūsų spėjimas, kad šio viskio rasime kažkurioje viskio parduotuvėje vėliau, buvo labai klaidingas.

 Deanston - Highland Malt Whisky!

Kelias nuo Deanston link Oban su kiekviena mylia darėsi vis nuostabesnis. Aikčiodami kirtome Loch Lomond nacionalinį parką ir po kelių valandų išvydome Oban stogus, bei nuostabią įlanką. Tik šiek tiek virš 8000 gyventojų turintis miestelis vasaros sezono metu patrigubėja. Čia driekiasi turistiniai maršrutai tiek žeme, tiek vandeniu.

Viskas aplink tiesiog žaižaravo viskinėmis temomis. Su pavydu stebime į Isle of Mull keliantį keltą. Ten stūksančią Tobermory varyklą aplankysime kitos kelionės metu. Kelio ženklas rodo kelią besidriekiantį į kitą viskio regioną Campbeltown. Vaje ir šį teks praleisti...

OBAN

Kuo ši viskio varykla išsiskiria iš kitų? Pirmiausia savo lokacija - įsikūrusi pačiame miestelio centre. Ši nedidelį plotą užimanti distilerija nuo 1989 metų priklauso pasauliniam alkogigantui Diageo. Šiandien ši korporacija valdo beveik 30 Škotijos distilerijų. 

 Oban distilerija

Po jaukios Deanston apžiūros šis vizitas atrodė kiek formalus. Pavarčius Diageo viskio varyklų siūlomus turus nesunku užčiuopti šabloniškumą. Panašiai kaip ir viskio gamyboje. Štai Oban šiai dienai turi tik du oficialius salyklinio viskio leidimus – 14 metų ir Distiler‘s Edition. Visai taip pat kaip ir kitose koncerno varyklose: Glenkinche, Lagavulin... Tačiau ar tai turėtume įvardinti kaip blogį? Žinoma – ne!

ISLAY SALA

Po kelių valandų kelio itin mielais Campbeltown pusiasalio keliukais pasiekiame keltą. Puiki saulėta diena, oro temperatūra virš 20 – kas gali būti geriau!

Kelte mus pasitinka specialus Islay Festival viskių pasiūlymų meniu, škotiški pusryčiai ir netgi Islay Ales daryklos alus. Neverta net kalbėti, kad pusantros valandos kelionė neprailgo...

 Islay Festival viskių pasiūlymas kelte

Artėjant link Islay, pirmiausia išvydome kitą viskinę salą - Jura. Tai lietuviškiausią pavadinimą turinti sala, bei viskio varykla. Žinoma, škotai šį pavadinimą taria: Džiūra.

Tarp Islay ir Jura salos kursuoja tik keliolika automobilių talpinantis keltas. Kelionė netrunka nė 10 minučių. Tad būnant Islay saloje, tiesiog neįmanoma praleisti progos aplankyti ir Jura.

JURA

Nuo pat Edinburgo besidriekusi trijų eilių autostrada, ties Deanston virto į paprastą, dviejų juostų kelią. O štai Jura saloje privažiavome liepto galą! Tai taip vadinamas “single track road”arba kelias, kuriame telpa tik vienas automobilis. Tam, kad galėtum prasilenkti su atvažiuojančiu iš priekio, kelkraščiuose įrengtos specialios sustojimo aikštelės.

Galiu tvirtai pareikšti – ši sala viena nuošaliausių vietų kurioje teko lankytis. Iš kelių šimtų gyventojų, likę tik 160. Čia taip pat įsikūręs mažutis Karališko pašto skyrius, aludė, jaukus viešbutukas virš jos ir viskio varykla.

Čia niekas neskuba, nes paprasčiausia neturi kur. Lankytojų centras pasitinka užrašu: greitai grišiu. Kiek gi trunka „greitai“ Jura saloje? Dabar mes jau žinome. Nei daugiau, nei mažiau, o lygiai du bokalus alaus, šalia esančiame pub’e :)

Spėjome ir pietus pavalgyti. Vandenynas šalia, žemė nederlinga. Tad ką gi galite gauti pietums? Gal langustinų?

 Susipažinkime, aš Langustinas

Jura distilerija paskutiniais metais patenka į smarkiausiai augančių sąrašus. Puikų asortimentą galite rasti ir viskio bare „W 1640“, tačiau vietinio pubo meniu nepamušamas!

Galų gale įsiprašėme ir į viskio varyklos lankytojų centrą. Į turą su gidu, deja nepatekome, bet mus ir dar kelis viskio mėgėjus darbuotojai nuvedė į distiliavimo ir tuščių statinių sandėliavimo patalpas. Tad bent jau spėjome pakvėpuoti naujai išvaryto Jura spirito garais ir, žinoma, nusifotografuoti.

 Tikra jūra Jura viskių

ARDBEG

Atvykę į Islay salą, apsistojome Port Ellen miestelyje. Lyg tyčia, lyg ne, bet būtent toje miestuko dalyje nuo kurios kelias veda trijų dūminių viskio varyklų link. Eidamas pėsčiomis pirmiausia išvysti Laphroaig, už mylios įsikūręs Lagavulin, o dar už geros mylios Ardbeg.

Pradedame nuo toliausiai esančios. Ardbeg šiomis dienomis priklauso Glenmorangie viskio varyklai, o ši prabangos prekių grupei LVMH (Louis Vuitton, Moët, Hennessy).  O kažkada tai buvo viena iš distilerijų įsikurusių nuošalioje įlankoje. Tam, kad pamačius atkeliaujant mokesčių rinkėjus spėtum išgabenti viskį laiveliais, ar net pats pabėgti. Gyvenimas bėga, taip sakant...

 Ardbeg įlanka ir viskio varykla

Ardbeg Full Range Tour and Tasting – vienbalsiai išrinkom geriausiu lankytų viskio varyklų turu. Puikus vedėjas, viskas labai aišku ir informatyvu. Nuo salyklo malimo iki distiliavimo, nuo brogos gamybos iki brandinimo. Pusantros valandos turas, kurį rekomenduojame!

Degustacija taip pat nenuvilia. Iki šiol neteko ragauti net penkių Ardbeg rūšių vienu metu. Pradėjome nuo lengvai dūminės (tik 8 ppm) Blasda. Vėliau sekė vienintelis oficialus Ardbeg leidinys su nurodytais brandinimo metais – Ardbeg 10 YO. Puikus ir gerai subalansuotas, dūminis „dešimtukas“, visai ne be reikalo sulaukęs aukščiausio „Whisky Bible“ įvertinimo.

Ardbeg Uigeadail ir Ardbeg Corryvreckan tai du stipruoliai. 54.2 ir 57.1% stiprumo, pirmasis brandintas burbono ir šerio statinėse, o antrasis prancūziško ąžuolo statinėse. Abu savotiškai salstelėję, intensyvaus dūmo skonio ir puikaus balanso viskiai. Rekomenduoju kiekvienam!

 Ardbeg Alligator

Paskutinis ragautas – naujausias Ardbeg leidinys Alligator. Brandintas smarkiai ir gan giliai išdegintose amerikietiško ąžuolo statinėse. Taip apdorojant statines jose karamelizuojasi ir netgi sudega esantys aliejai, tad viskio skonyje atsiranda stiprus su kava ir net pelenais draugaujantis kvapas ir skonis.

Antroje pasakojimo dalyje: Lagavulin, Laphroaig, Islay salos viskio "insaideriai" ir Bruichladdich....

Paroda Whisky Live 2012, Londone

Londoną kasmet aplanko dvi didelės viskio parodos. Vienoje iš jų pavadintoje „Whisky Show“ jau lankėmės du kartus, o štai parodoje „Whisky Live“, vykusioje kovo pabaigoje, apsilankėme pirmą. Tad skubame su jumis pasidalinti įspūdžiais, ragautais viskiais ir mielais „maltiniais“ atradimais.

Parodą vyko Jurgio eros laikų (1714 – 1837 m.) pastate. Geriau tinkančių patalpų viskio ragavimui turbūt visame Londone ir nerasite. Tačiau tik įžengę į parodą supratome, kad dalyvių skaičiumi ši sueiga gerokai nusileidžia parodai „Whisky Show“.

Nepaisant to tikrai buvo ką ragauti. „Whisky Live“ be didžiųjų viskio gamintojų Glenfiddich, Balvenie, Glenlivet, Glenmorangie, Ardeg buvo ir daug mažesnių, ar rečiau sutinkamų – Glen Moray, Scotch Malt Whisky Society, Glen Garioch. Didelio parodos lankytojų dėmesio sulaukė Balcones Distillery iš Teksaso, JAV. Kiek sarkastiškai šioje salyklinių viskių ir burbonų gausoje atrodė maišyto viskio Grant‘s stendas. Bet pradėkime apie viską nuo pradžios...

Mano pirmasis parodos dram‘as teko naujam Glenmorangie leidiniui Artein. Dr. Bill Lumsden, kuris šioje distilerijoje atsakingas už naujų viskių kūrimą, yra pagarsėjęs kaip didelis ir sėkmingas eksperimentatorius. Esu didelis šio viskio meistro gerbėjas ir vienas iš mano paskutinių ragautų šedevriukų buvo Glenmorangie distilerijos Private Edition serijos viskis Sonnalta PX. Jį beje esu jau aprašęs.

Artein brandintas Super Toscana (Italija) vyno statinėse. Šis vynas pasižymi puikia kokybe ir skonio kompleksija, bei … gan aukšta kaina. Nors viskio etiketėje rašoma, kad jis brandintas 15 metų, iš tiesų jis savyje turi du trečdalius 15 metų viskio ir vieną dalį 21 vienų metų puikaus Glenmorangie viskio. Žinant šio viskio gamintojo precizišką požiūrį į kokybę, iškart galima nujausti koks puikus yra Artein viskis.

Tamsios aukso spalvos viskio kvape dominuoja uogiškai saldūs kvapai, o skonis kupinas cukringų vaisių aromatų. Tai beje man šiek tiek priminė ir Sonnalta PX. Poskonyje jaučiami lengvi citrininiai aromatai. Už butelį šios naujienos pasaulio viskio parduotuvėse paklosite apie 280 litų. Kol šis viskis dar neatkeliavo į Lietuvą, viskio bare „W 1640“ galite paragauti jauniausią Glenmorangie Private Edition brolį - Nectar D’Or – kuris brandintas Sauternes vyno statinėse.

Keliaujiu toliau ir užstringu Dalmore stende, kuriame šeimininkauja vienas iš šiandienos viskio pasaulio guru, distilerijos master blenderis Richard Paterson. Jis kaip mat surengia trumpą degustaciją, ar jei tiksliau naujo Dalmore Cigar Malt viskio ir šokolado derinimo pamokėlę. Nors šis viskis pirmiausia rekomenduojamas kaip puikus cigaro palydovas, tačiau su juodu šokoladu jis dera nuostabiai!

Dalmore Cigar Malt savyje priglaudė 10 – 15 metų viskius iš trijų statinių. Tai amerikietiško ąžuolo arba ex burbono, 30 metų Matusalemo šerio ir premier cru vyno Cabernet Sauvignon statinėse brandinto viskio derinys. Ieškantiems kažko panašaus, viskio bare rekomenduojame Dalmore 15 YO.

Tęsdamas maršrutą aplankau Glenfiddich stendą. Deja „Whisky Live“ parodai šis gamintojas pasiruošė kukliai. Standartiniai 12, 15 ir 18 metų viskiai. Kas dar? Mūsų bare turimas 15 YO Distileres Edition... galbūt jau visą Glenfiddich kolekciją esame išragavę? :)

Ardbeg stendas taip pat nusprendė manęs nepalepinti. Ardbeg Uigeadail, Corryvreckan - tai jau matyta, girdėta ir ragauta. Paskutiniu metu tapusio kultiniu Ardbeg Alligator deja neaptikau.

Viskio parodose mane itin domina viskio ir maisto derinimo pasiūlymai. „Whisky Live“ didelės šių skanėstų pasiūlos nebuvo, tačiau čia paragavau vieną geriausiai vykusių derinių. Tai Balvenie 12 Year Old Signature (nemaišyti Double Wood!) ir brandinto rūkyto sūrio derinys. Buvo kažkas tokio! Manau jau netrukus mes vienoje iš degustacijų išsamiau panagrinėsime šią temą.

Dėmesį patraukė Scotch Malt Whisky Society (SMWS) stendas. Kaip jau sako pavadinimas tai Škotiško salyklinio viskio draugija, kuri dirba ir nepriklausomo pilstytojo srityje. Jie perka viskį statinėmis iš 125 Škotijos ir pasaulio distilerijų, išpilsto į butelius ir paleidžia į  rinką. Tiesa šio viskio gali įsigyti tik SMWS nariai. Lietuvoje ši draugija atstovybės neturi, tad jei sugalvosite tapti jų nariais mėginkite ieškoti informacijos angliškame arba lenkiškame SMWS puslapiuose. 

Šiame stende aš ištariau: Bingo! Tai buvo stipriausiai mane nustebinęs viskis, kurį galiu įvardinti parodos atradimu, ar favoritu. Jau nebe egzistuojančios Lowlands distilerijos Littlemill 21 YO viskis nustebino išraiškingu ir medumi alsuojančiu kvapu, bei syrupišku skoniu. Čia man kilo klausimas, kas būtų jei XVII amžiuje lietuviai būtų pamėginę distiliuoti tais laikais aprašomą liepžiedžių midų...

Prieš bėgdamas į vieną iš parodos degustacijų, arba masterclases dar spėju stabtelti Glen Moray stende. Tai Speyside regiono distilerija, kurios 2008 metais atsikratė Glenmorangie. Šiai dienai Glenmrangie beje priklauso Ardbeg ir mano aprašyta Scotch Malt Whisky Society.

Glen Moray  distilerijos Chardonay vyno ir Porto (Portwood) „finišai“ skamba patraukliai, bet man tiek saldžių viskių per vieną vakarą jau gana, pagaliau gi manęs laukia vintažinių Glenrothes viskių degustacija!

Glenrothes distilerija yra viena iš kelių, kuri viskio amžių nusako ne statinėse praleistų metų skaičiumi, bet vintažinėmis, tam tikrų metų viskio serijomis. Maturity matters not age – sako jų sloganas. Panašią strategiją naudoja ir mūsų bare turimo Balblair viskio gamintojas. O štai viskio baro „W 1640“ meniu ir lentyną puošiantis Glenrothes Select Reserve egzempliorius atstovauja kitą distilerijos leidžiamą, ne vintažinę seriją.

Degustacijos vedėjas, Glenrothes prekinio ženklo vadovas Ronnie Cox pasižymi puikiu humoro jausmu. Jų viskiai – puikiu skoniu. Išbandėme šešias rūšis iš kurių įsimintiniausias buvo 1998 metų vintagas, brandintas beveik 25 metus. Vertikalioji degustacija reikalauja šokio tokio atidumo, kurios tam tikru parodos metu pritrūksti:) Kaip bebūtų tikrai prisimenu, kad Glenrothes yra vienintelė Škotijos distilerija įsikūrusi šalia vis dar veikiančių kapinių. 

Parodos metu buvau itin stropus, tad pasistiprinęs vakariene, kuri kaip man bebūtų gaila stokojo viskinės tematikos maiste, patraukiau į dar vieną degustaciją. Tai mūsų kolegos, pažįstamo iš viskio baro atidarymo degustacijos, Neil Ridley vadovaujamos viskio ragautuvės. Kartu su partneriu Joel Harrison jie žinomi kaip Caskstrength blogo įkūrėjai. Abu vyrukai ir vedė šią linksmą ir netikėtų viskių kupiną degustaciją.

Degustacijos tema įdomi ir intriguojanti – viskių skirtų duty free tinklui naujienos. Sąrašas buvo išties įspūdingas. Laphroaig, Bowmore, Glenlivet, Auchentoshan, Macallan, Highland Park ir Jameson. Žinoma įdomiausia tai, kad ragavome viskių leidimus, kurie ką tik, ar dar tik artimiausiu metu pasieks duty free parduotuves. Tad jei keliausite lėktuvu, ar keltais būkite atidūs – nes oro ar jūros uostų parduotuvėse galite rasti daug įdomių ir gan retų naujienų. 

Pakeliui namo Gatwick oro uoste puoliau ieškoti degustacijoje ragauto Laphroaig PX cask. Taip tai tose pačiose saldaus Pedro Ximenez šerio statinėse brandintas dūminukas. Iš tiesų tai net trijų tipų statinėse brandintas viskis: amerikietiško ąžuolo, Quarter Cask ir Pedro Ximenez. Lengvai atspėjama Laphroaig kombinacija! Ir tikrai išraiškingas, bei pasaldintas dūminis skonis. Deja mano paieškos patyrė nesėkmę...

Tad už kurią Londone vykstančia viskio parodą balsuočiau aš? 45-ių svarų bilietą siūlantį “Whisky Live”, ar net 95 svarus lupantį “Whisky Show”? Ko gero už abi :) Nes tai nepakartojama kelionė po viskio pasaulį, kurią linkiu patirti kiekvienam!

Kur viskio ieškoti Latvijoje ir Lenkijoje

Nutarėm šiek tiek pasidairyti po kaimynų viskio barus, bei krautuvėles. Pasidairyti ir su jumis šiais mažais atradimais pasidalinti. D.Britanijos spauda nesustodama trimituoja apie viskio industrijos atnešamą naudą. Distilerijos Škotijoje augina ne tik viskio gamybos pajėgumus ir papildo šalies biudžetą mokėdamos alkoholio akcizą, bei pastaruoju metu itin populiarėja ir viskio turizmas. Jei dar ne kiekvienam iš mūsų pavyksta aplankyti Škotijos žymias viskio vietas, tai gal bent jau galime stabtelti Varšuvoje, ar Rygoje. O ten tikrai galima rasti viskių, kurių mūsuose kol kas nė su žiburiu nerasi.

Ryga

Apsistojome visai šalia Paddy Whelan‘s airiško pabo. Tiek alaus, tiek viskio meniu šioje aludėje labai standartinis. Gal ir nėra nuostabu, nes senamiesčio širdyje esantis baras skirtas bernvakarius švenčiantiems, ar tiesiog šiaip girtaujantiems atvykėliams iš Britų salų.

Klaidžiojant senamiesčio gatvelėmis užtikome ne vieną panašios stilistikos barą. Visi jie siūlo stebėti futbolo, regbio, ar kito apvalaus kamuolio varžybas, savo meniu turi Guinness, ar Erdinger, o viskio meniu galime rasti tarkim kokį nors Ardbeg. Mes gi ieškojome kelio į „S.Brevinga alus salons“.

 S.Brevinga alus salons

Iš kolegų alaus mėgėjų buvau nugirdėjęs apie šią vietą ir apie jų nuostabų alaus asortimentą. Tai arčiausia Lietuvos esanti vieta, kur galima įsigyti mano mėgstamo Sierra Nevada alaus iš JAV. Įsimetęs vieną kitą butelaitį savo favorito supratau, kad alaus pasirinkimas čia pribloškiantis, o mano kaip nešulinio gyvulio jėgos ribotos. Tad sekančios dienos rytą į šią parduotuvę atvykau automobiliu.

Krovinį sudarė keli įdomūs Fuller‘s alūs. Tai nedideliais tiražais leidžiamas alus, kuris brandintas prancūziško konjako statinėse. Labai nudžiugau radęs BrewDog daryklos verdamą „Punk IPA“, kuris tapo mano 2011 metų alumi numero uno. Neišsiplečiant apie alų galiu pasakyt tik tiek, kad be mano paminėtų daryklų, alaus salone galima rasti tikrai solidžią kultinio Danijos aludario Mikkeller alų kolekciją.

Mano akys taip pat užkliuvo už kelių vienoje lentynoje pasislėpusių viskio butelių. Čia radau keliolika nepriklausomo viskio pilstytojo Gordon & Macphail viskių. Užkalbinęs pardavėją sužinojau, kad būtent jų kompanija importuoja visą krautuvėlėje parduodamą alų, bei turi gan didelę viskių kolekciją. Tik pastarojo gėrimo man reiktų ieškoti senamiestyje įsikūrusiame bare.

  S.Brevinga Beer and Whisky Bar

Keliaujame į rotušės aikštėje esantį „S.Brevinga Beer and Whisky Bar“. O taip, mes radome ko ieškojome! Apie 80 -90 pozicijų turintis viskio, bei 20 pozicijų siekiantis alaus meniu. Tikrai solidu!

Vartant meniu užkliuvo tai, kad distilerijų pilstytų viskių pasirinkimas nėra didelis. Ardbeg čia gausite, bet Laphroaig deja nėra. Didžioji dalis viskių, kurių suskaičiavome apie 50, yra nepriklausomo pilstytojo Gordon & Macphail, kurį kaip minėjau S.Brevinga kompanija į Latviją ir importuoja. Tad jei turėsite norą pradėti pažintį su nepriklausomais viskio pilstytojais, kurių asortimento Lietuvoje praktiškai nerasite, jums nebereikės trenktis kelis tūkstančius kilometrų. Viskas visiškai šalia... Rygoje.

Lenkija

Dažnai tenka automobiliu kirsti šią šalį, bet niekad neturėjau progos pasidomėti šios šalies viskio rinka. Apie ją žinojau tik šiek tiek, iš Pernord Ricard rytų Europos vadovo pasakojimų, mūsų susitikimo Midleton distilerijoje metu. Pasak jo viskio pozicijos šioje šalyje ilgą laiką buvo užimtos degtinės ir tik pastaraisiais metais rinkoje vyksta pertvarka.

Didelė šalis visada sugeba nustebinti pasiūla, jei tik žinai kur jos ieškoti. Ar visada tai turi būti mažos krautuvėlės? Tikrai ne! Štai tik 110 kilometrų nuo Kauno nutolusiame Suvalkų mieste jau spėjau įsigyti Oban, Loch Lochnagar, Glen Garioch disilerijų viskius. Jų kainos apie 160-190 zlotų. Kol moteriška mūsų keliautojų grupės pusė siaubė H&M, aš spėjau susipažinti kokius gi viskius galima nusipirkti Lenkijos supermarkete.

Dėmesio, dūminio viskio mėgėjai! Čia galite rasti gan reto, bent jau mūsų platumose, Laphroaig 18 viskio. Verta pažymėt ir kainą. 299 zlotai už šį senuką tikrai nėra daug, o dar įskaičiavus lito-zloto keitimo nuolaidą, gauname itin patrauklų pirkinį.

Bet mums to negana ir keliaujame pačion Varšuvon. Lenkijos sostinėje operuoja du dideli viskio tiekėjai. Singlemalt.pl asortimentas daro įspūdį, tačiau į jų parduotuvę galite patekti tik iš anksto susitarę telefonu. Man deja ši laimė nenusišypsojo, nes Varšuvoje lankiausi šeštadienį, o šią dieną deja krautuvėlė nedirbo.

Antrasis viskio tiekėjas ir pardavėjas tai Ballantines parduotuvių tinklo savininkas. Lenkijos sostinėje išsibarstę net 4 šio importuotojo parduotuvės. Spėjau aplankyti dvi iš jų. Tik įžengus į Krucza gatvėje esantį saloną supratau, kad apie tokį viskių pasirinkimą koks yra Lenkijoje mums dar tik pasapnuoti. Čia rasite visko... Tiek pernai geriausio Whisky Bible viskio Old Pulteney 21 YO, ar viskio mylėtojų medžiojamo Ardbeg Aligator. Kaina, deja atskira istorija. 

 Ballantine's krautuvėlė Krucza gatvėje

Supratęs, kad iš krautuvėlės grišiu nešinas ne vienu maišeliu viskio butelaičių, žmoną iškart apdairiai išsiunčiau į viešbutį. Deja net tai nepridėjo ryžto  už Old Pulteney 21 YO pakloti 200 litų daugiau nei Londone, ar kurioje nors Europos viskio parduotuvėje. Tad savo asmeninę kolekciją pildžiau japonišku Hakushu, jau viskio nebegaminančios Lowlands distilerijos Littlemill viskiu ir panašiomis mūsuose nesutinkamomis retenybėmis.

Dūminio viskio pasirinkimas sukeltų tikrą nirvaną ne vienam šio viskio mėgėjui. Lenkai palaiko glaudžius ryšius su Islay salos distilerija Bruichladdich, tad lentynas puošia ne tik išsami šio viskio kolekcija, bet ir dūmiškumo rekordus mušantis Octomore viskis. O kur dar limituotu tiražu leidžiamios, ar ką tik pasirodžiusios Caol Ila, Jura versijos! Galų gale lentynose galima užtikti netgi Highland ar Speyside regiono viskio gamintojų „eksperimentinių“ dūminių viskių pavyzdžių.

Aplankęs dar vieną mini tinklo Ballantines krautuvėlę - galiu jas drąsiai rekomenduot bet kuriam Lietuvos viskio mėgėjui. Tačiau prieš perkant brangesnius ir retesnius viskius siūlyčiau pasidomėti jų kainomis Europos viskio parduotuvėse, ar mūsų viskio krautuvėlėje.